Emanuelio gimimas
1Ahazui, Jotamo sūnui ir Uzijo vaikaičiui, esant Judo karaliumi, Aramo karalius Recinas ir Izraelio karalius Pekachas, Remalijo sūnus, pakilo į karo žygį Jeruzalėn, tačiau nepajėgė jos pulti. 2Kai Dovydo namus pasiekė žinia, kad Aramas jau įsitaisė Efraimo valdose, karaliaus širdis ir žmonių širdys sudrebėjo, kaip dreba miško medžiai, blaškomi vėjo. 3Bet VIEŠPATS tarė Izaijui: „Su savo sūnumi Šear Jašubu nueik ant Velėtojo lauko kelio, prie Aukštutinio tvenkinio kanalo galo, pasitikti Ahazo 4ir pasakyk jam: ‘Būk tvirtas, laikykis ramiai! Nebijok! Tenedreba tavo širdis dėl tų dviejų smilkstančių nuodėgulių, dėl Recino bei Aramo ir Remalijo sūnaus įniršio. 5Kadangi Aramas su Efraimu ir Remalijo sūnumi surengė sąmokslą prieš tave tardami: 6‹Užpulkime Judą, palaužkime jo dvasią, užkariaukime jį ir paskirsime ten karaliumi Tabeelio sūnų›, – 7taip kalba Viešpats DIEVAS:
‹Tai neįvyks! Taip nebus!
8Damaskas – Aramo sostinė,
o Damasko galva – Recinas.
9Samarija – Efraimo sostinė,
o Samarijos galva – Remalijo sūnus.
Po šešiasdešimt penkerių metų
Efraimas bus sunaikintas,
liausis buvęs tauta.
Tik tvirtai tikėdami tvirtai stovėsite!›’“
10VIEŠPATS kalbėjo Ahazui: 11„Prašyk VIEŠPATĮ, savo Dievą, ženklo; tebūna jis ar iš Šeolo gelmių, ar iš padangės aukštybių“. 12Ahazas atsakė: „Ne! Neprašysiu ir negundysiu VIEŠPATIES!“ 13Tuomet jis atsakė:
„Klausykitės, Dovydo namai! Negi per maža
jums varginti žmones, kad varginate ir mano Dievą?!
14Todėl pats Viešpats duos jums ženklą.
Štai mergelė laukiasi kūdikio;
ji pagimdys sūnų
ir pavadins jį vardu Emanuelis.
15Varške ir medumi jis maitinsis,
mokėdamas atmesti, kas pikta,
ir rinktis, kas gera.
16Anksčiau nei tas berniukas
išmoks atmesti, kas pikta,
ir rinktis, kas gera,
kraštas anų dviejų karalių,
kurie tau kelia siaubą,
bus nuniokotas.
17VIEŠPATS padarys, kad jus,
jūsų tautą ir jūsų tėvo namus
užkluptų dienos,
kokių nesate patyrę nuo tos dienos,
kai Efraimas atsiskyrė nuo Judo;
tai [bus] Asirijos karalius.
18Tą dieną
VIEŠPATS švilptelės musėms
Egipto upės deltoje ir
bitėms Asirijos šalyje.
19Jos atskris ir nutūps
tarpeklių šlaituose, uolų plyšiuose,
ant kiekvieno erškėčių krūmo
ir visose ganyklose.
20Tą dieną
Viešpats skus skustuvu,
pasamdytu iš Užupio,
Asirijos karaliumi,
galvos ir kojų plaukus.
Jis nuskus ir barzdą.
21Tą dieną
žmogus augins jauną karvę ir porą avių.
22Jis gaus tiek daug pieno,
kad maitinsis varške.
Varškė ir medus bus maistas visų
likusiųjų krašte.
23Tą dieną vietos,
kur būdavo tūkstančiai vynmedžių
tūkstančio sidabrinių vertės,
užžels erškėčiais ir usnimis.
24Žmonės eis į jas
tik medžioti strėlėmis ir lanku,
nes visas kraštas bus užžėlęs
erškėčiais ir usnimis.
25Bijodamas erškėčių ir usnių
nekelsi nė kojos ant kalvų atšlaičių,
kurias kadaise išdirbdavai kauptuvu.
Čia bus ganykla galvijams
ir vieta avims trypti“.
